Internetinis matavimas iš pradžių reiškė matavimus, atliekamus pramoninėse gamybos linijose. Vėliau, tobulėjant technologijoms ir didėjant poreikiams, ji pamažu peržengė savo tradicinę apimtį ir išplėtė visus realiuoju laiku-arba beveik-realiuoju laiku-matavimus, atliekamus inžinerijos, mokslinių tyrimų ir net kasdieniame gyvenime.
Ilgą laiką matavimas iš esmės buvo statinis, ty matuojamas objektas matavimo proceso metu nepasikeitė arba pasikeitė nežymiai. Be to, matavimai dažniausiai buvo „neprisijungę“, o ne „prisijungę“, tai reiškia, kad jie nebuvo atliekami gamybos, tyrimų ar inžinerijos proceso metu. Laikui bėgant, šis tradicinis matavimo metodas tapo vis labiau netinkamas technologiniams, gamybos ir socialinės plėtros poreikiams tenkinti. Pavyzdžiui, pramoninėje gamyboje statinis matavimas neprisijungus gali tik atskirai tikrinti žaliavas, komponentus ir gatavus gaminius, tačiau stebėti patį gamybos procesą yra bejėgis. Jei gamybos procesą galima stebėti gamybos linijoje, ty naudojant vadinamąjį „internetinį matavimą“, tai gali ne tik sumažinti suvartojimą, sumažinti išlaidas, padidinti produkciją ir pagerinti efektyvumą, bet ir garantuoti produkto kokybę bei padidinti produktų konkurencingumą. Be to, internetinis matavimas gali nuolat stebėti ir diagnozuoti bei net pašalinti galimus gamybos įrangos gedimus, išlaikant optimalią gamybos sistemą.
Internetinis matavimas yra vienodai svarbus daugelyje sričių, tokių kaip moksliniai tyrimai, sveikatos priežiūra ir krašto apsauga. Pavyzdžiui, tiriant naujas medžiagas, norint nustatyti fazių virsmo procesus, reikia atlikti matavimus internetu; medicininėje diagnostikoje nešiojamojo dinaminio elektrokardiogramos monitoriaus naudojimas širdies veiklai nustatyti taip pat yra matavimo internetu forma; o paleidžiant ir eksploatuojant raketas, stebint ir kontroliuojant trauką, orbitos parametrus ir kt., reikia atlikti matavimus internetu.
Tarptautiniu mastu internetinis matavimas pradėjo patraukti dėmesį septintojo dešimtmečio pabaigoje. Tai iš dalies lėmė technologinės, gamybos ir socialinės plėtros poreikiai, ypač kokybės ir efektyvumo iššūkiai; ir iš dalies dėl jutiklių technologijų, mikrokompiuterių, automatinio valdymo, vaizdo atpažinimo technologijų pažangos, sudariusios būtinas sąlygas internetiniam matavimui realizuoti. Pirmoji tarptautinė internetinių matavimų konferencija, surengta 1974 m., toliau sulaukė didelio viso pasaulio šalių dėmesio ir vaidino svarbų vaidmenį kuriant ir taikant internetines matavimo technologijas. Pastaraisiais metais, be ir toliau rengiamų specializuotų tarptautinių konferencijų apie matavimus internetu, beveik visose metrologijos, bandymų ir prietaisų konferencijose skirtingu mastu buvo sprendžiami internetiniai matavimai, o kai kuriose netgi aiškiai nurodyta, kad matavimai internetu yra svarbi tema. Šiuo metu internetinės matavimo technologijos tapo pagrindine šiuolaikinės metrologijos ir bandymų plėtros sritimi, kuri nuolat daro naują pažangą ir daro vis didesnę įtaką mokslo ir technologijų, gamybos bei visuomenės raidai.